Susisiekimo ministerijos paskelbtame susisiekimo plėtros 2014-2022 metais sąraše, kuris bus remiamas ES lėšomis, dominuoja geležinkelių ir automobilių kelių projektai, bet nemažai pinigų planuojama skirti ir Klaipėdos uostui vystyti.

Pinigai – ir uosto geležinkeliams

Geležinkelių vystymo sąraše dominuoja projektai susiję su europine vėže „Rail Baltica“. Tačiau nemažai yra projektų, kurie susiję su vadinamojo IXB koridoriaus tvarkymu. Tai pagrindinė geležinkelio linija nuo Baltarusijos sienos per visą Lietuvą vedanti į Klaipėdos uostą. Dalyje ruožų bus įrengta antroji šio kelio linija, dalis kelio atkarpų, ypač tarp Vilniaus ir Baltarusijos arba nuo Kaišiadorių iki Radviliškio bus iš esmės atnaujinamos, elektrifikuojamos. Tai gerins krovinių pristatymą į Klaipėdos uostą.

Daugelyje vietų IXB koridoriuje diegiama antra geležinkelio kelio linija. Šiais metais pagal programą planuota užbaigti tokių linijų diegimą Kretingos ir Telšių rajonuose. Jos tiesiogiai skirtos aprūpinti Klaipėdos uostą kroviniais. Iki 2018 metų antrojo kelio ruožai IXB koridoriuje bus įrenti ir Šiaulių, Telšių, Vilniaus rajonuose. Ties Vilniumi įrengtas geležinkelio aplinkkelio antras kelias pagreitinantis krovinių judėjimą iš Baltarusijos į Klaipėdos uostą.

Tiesiogiai su Klaipėdos uostu siejama jau vykstanti Klaipėdos geležinkelio mazgo plėtra rekonstruojant Pauosčio kelyną. Ilgai vyko jo projekto derinimai, bet sutarta, kad Pauosčio stoties rekonstrukcija svarbi ir uostui, ir Klaipėdos miestui, nes sumažės krovininių traukinių srautas į Klaipėdos geležinkelio stotį.

Pauosčio kelyno rekonstrukcijai numatyti 48 mln. eurų. Iš jų ES parama 40,8 mln. eurų. Šio kelyno rekonstrukciją planuojama užbaigti vėliausiai iki 2018 metų.

Pamiršti uosto išvažiavimai?

Lietuvos magistraliniams keliams tvarkyti 2014-2020 metais projektams su ES parama numatyta 265 mln. eurų. Tarp 12-os prioritetinių projektų susietų su magistraliniais keliais ir 8-ių, susietų su valstybės reikšmės keliais, neįtrauktas nė vienas, kuris būtų tiesiogiai susijęs su Klaipėdos uosto veiklos gerinimu.

O taip norėjosi, tarp 2014-2020 metų finansavimo prioritetų išvysti Klaipėdos uosto pietinio išvažiavimo ar Klaipėdos miesto centrinio išvažiavimo iš uosto projektus.

Su Klaipėdos uosto veikla galima bent iš dalies sieti vidaus vandens keliui nuo Klaipėdos iki Kauno tvarkyti numatytus projektus. Iki 2018 metų 6,8 mln. eurų (iš jų 5,8 mln. eurų ES parama) planuojama skirti europiniu laikomo vandens kelio E 41 nuo Kauno iki Klaipėdos modernizavimo I etapui.

Modernizavimo darbai jau pradėti. Tvarkomi atskirti šio vandens kelio ruožai, statomos naujos bunos. Dabar vandens keliu E 41 gali plaukti mažos gramzdos laivai iki 100 metrų ilgio ir 10 metrų pločio. Nuo Klaipėdos iki Jurbarko yra palaikomas 1,5 metro gylis, o nuo Jurbarko iki Kauno - 1,2 metro. Ateityje šiame europiniame E lygio vandens kelyje gylis turėtų būti toks, kad juo galėtų plaukti laivai su ne mažesne kaip 2,5 metrų grimzle.

Kol kas uosto kroviniams gabenti vienintelis Lietuvos E lygio vidaus vandens kelias beveik nenaudojamas. Tikėtina, kad Kaune pastačius specialią krovininį prieplauką juo vis dažniau plaukios vidaus vandenų laiveliai su kroviniais.

Ar Nemunas kada nors gali tapti svarbiu Lietuvos transporto mazgu liudija? Tokios vizijos yra. Nemuno prieplaukų išvystymo planai yra įtraukti į perspektyvinių transporto priemonių kategorijas. Planuojama, kad iki 2040 metų Nemuno uostų (prieplaukų) išvystymui reikėtų skirti iki 85 mln. eurų. Kada ir kokios konkrečios lėšos ir kokiems konkretiems objektams būtų skirtos kol kas nenumatyta.

Lietuvos saugios laivybos administracija nuo 2016 iki 2019 metų už 2,4 mln. eurų (ES parama 2 mln. eurų) įdiegs hidrografinės, geodezinės, kartografavimo ir gautų duomenų apdorojimo sistemą. Ši institucija norėtų įsigyti ir 628 tūkst. eurų vertės specializuotas jūrinio kartografavimo sistemas. Bet tam pinigai kol kas nenumatomi. Jie atsiras, jei būtų skirtas papildomas ES finansavimas arba neįvykdyti kokie nors projektai.

Uoste – šimtamilijoninės investicijos

Jau dabar Klaipėdos uoste vyksta kai kurie darbai iš 2014-2020 ES finansavimo laikotarpio lėšų.

Iki 2016 metų vidurio planuojama užbaigti dviejų lygių sankryžos per geležinkelio kelius ir Nemuno gatvę statybą arba vadinamąją estakada į „Klaipėdos Smeltę“. Bendra jos vertė 6,3 mln. eurų. Iš jų ES parama sudaro 5,4 mln. eurų.

Didžiausi Klaipėdos uosto modernizavimo darbai ES lėšomis prasidės jau kitais metais. Pagal programą Malkų įlankos gilinimui (iki 14,5 metrų) iki 2017 metų planuojama skirti 20,3 mln. eurų. Iš jų ES paramos dalis sieks 17,2 mln. eurų.

Pagal programą iki 2018 metų Klaipėdos uoste planuojama atlikti du didžiulius darbus - įplaukos kanalo tobulinimą (gilinimas ir platinimas) bei molų rekonstrukciją ir Kuršių nerijos šlaito tvirtinimą.

Įplaukos kanalo tobulinimui numatyta įspūdinga 156,4 mln. eurų suma. Iš jų ES parama siektų 39,5 mln. eurų. Tai reikštų, kad trūkstamus apie 117 mln. eurų Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija turės skirti pati. Greičiausiai šie pinigai bus skolinami iš bankų. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus jau prabilo apie skolinimosi galimybes.

Molų rekonstrukcijos ir Kuršių nerijos šlaito tvirtinimo darbų vertė planuojama 43,4 mln. eurų. Iš jų beveik 37 mln. eurų sudarytų ES parama.

Šie, o taip pat ir kiti einamieji uosto vystymo projektai, pradedant nuo 2016 metų žymiai padidins Uosto direkcijos investicijų sumas. Šiemet į Klaipėdos uostą planuojama investuoti apie 119 mln. eurų. Jau 2016 metais investicijos turėtų šoktelėti iki 319 mln. eurų, 2017 metais – net iki 436 mln. eurų, o 2018 metais jos sieks apie 337 mln. eurų.

Dar 20,3 mln. eurų (ES parama – 17,2 mln. eurų) numatoma laivų eismo saugą ir saugią laivybą Klaipėdos uoste užtikrinančioms priemonėms diegti.

Tarp uostų ir jūrinių projektų nebenumatyta Šventosios uosto atstatymo projekto, kuriam ES institucijos nebesutiko skirti pinigų, nors pagal 2007-2013 metų priemones tokie pinigai buvo numatyti, bet jie nepanaudoti.