Tai – jungtinis muziejaus ir Rumunijos ambasados renginys, skirtas Tarptautinei tolerancijos dienai paminėti.
Savo apsilankymu organizatorius pagerbė Izraelio ambasadorius Amiras Maimonas, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, Airijos ambasadorius Davidas Noonanas, Gruzijos ambasadorė Khatuna Salukvadze, Moldovos ambasadorius Valeriu Frija, kitų atstovybių diplomatai. Renginyje netrūko ir jaunų veidų – išgirsti apie Pasaulio tautų teisuolius atvyko Naujamiesčio mokyklos, Simono Daukanto ir Užupio gimnazijų moksleiviai.
Pirmasis į susirinkusius kreipėsi Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus direktorius Markas Zingeris.
„Kraupūs Rumunijos istorijos įvykiai ir Rumunijos žydų likimas Antrojo pasaulinio karo metu yra gerai pažįstami Holokausto istorikams, tačiau nedaug kas žino, kad tuo pat metu kiti rumunai gelbėjo savo kaimynus žydus. Nuo Paryžiaus iki Jasų miesto Rumunijoje, nuo Jasų Rumunijoje iki Kauno Lietuvoje – visur buvo didvyrių, kurie gelbėjo žydus rizikuodami savo gyvybe ir šeimų gerove. Ši paroda – dar vienas įrodymas, kiek daug didvyriškų žmonių buvo Europoje“, – teigė M. Zingeris.
Nuo Paryžiaus iki Jasų miesto Rumunijoje, nuo Jasų Rumunijoje iki Kauno Lietuvoje – visur buvo didvyrių, kurie gelbėjo žydus rizikuodami savo gyvybe ir šeimų gerove.
Žodį tarė ir Rumunijos ambasadorius Danas Adrianas Balanescu. Jis pabrėžė, kad žydų gelbėtojai buvo paprasti žmonės – pasak ambasadoriaus, tuo įsitikins kiekvienas, apžiūrėjęs parodą. D.A. Balanescu taip pat pristatė Rumunijos pirmininkavimo Tarptautiniam Holokausto atminties aljansui prioritetus ir pasidžiaugė, kad plenarinio susitikimo Bukarešte metu buvo apsispręsta dėl antisemitizmo apibrėžimo.
Tuo tarpu Nacionalinio Elie Wieselio Holokausto studijų instituto Rumunijoje mokslinių tyrimų vadovė dr. Ana Barbulescu kalbėjo apie susidūrimą su skaudžia praeitimi ir herojiškumą.
„Aš priklausau tai kartai, kuri mokykloje nesimokė apie tai, kas žydams nutiko per Holokaustą. Institutas, kuriame dirbu, stengiasi tai pakeisti. Tačiau kas yra herojus? Aš neturiu vieno atsakymo, tačiau manau, kad kiekvienas iš mūsų gali tapti herojumi, jei galvosime ne tik apie savo, bet ir apie kitų žmonių gerovę, o prireikus turėsime drąsos reaguoti“, – mintimis dalinosi dr. Barbulescu.
Antroje renginio dalyje vyko filmo „Seserys“ peržiūra. Pristatydamos šį filmą apie žmogaus galimybę rinktis kalbėjo Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti Švietimo programų koordinatorė Ingrida Vilkienė ir viena iš filmo autorių, muziejaus Žydų gelbėjimo ir atminimo įamžinimo skyriaus vedėja Danutė Selčinskaja.
Filme – ne tik karo metais susipynę dviejų šeimų – žydų ir lietuvių, Pomerancų ir Petrauskų – likimai, bet ir unikalūs, anksčiau nerodyti dokumentiniai kadrai apie XX amžiaus trečio ir ketvirto dešimtmečių Kauną, jo muzikinį pasaulį. Nors tai nebe pirma lietuviška juosta apie Pasaulio tautų teisuolius, nepaprasta „Seserų“ istorija abejingų tarp žiūrovų nepaliko.
Tolerancijos centras – didžiausias Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus padalinys, kuriame veikia Lietuvos žydų dailės, kultūros, istorijos ir judaikos ekspozicijos, vyksta vietiniai ir tarptautiniai renginiai, organizuojami edukaciniai užsiėmimai.
Naujausi komentarai