Daugiabučių namų savininkų bendrijų (DNSB) sparčiai daugėja, bet į jas besijungiantys gyventojai neretai neįvertina išaugsiančių išlaidų ir užgulsiančios atsakomybės, o namo priežiūra patikima mėgėjams.

Įkūrus bendriją mokama daugiau

Baltijos gatvėje gyvenanti Leona Kiškienė pasakojo buvusi pritrenkta, kai, įkūrus bendriją, mokesčiai už komunalines paslaugas ne tik nesumažėjo, bet ir išaugo. Iki šiol 50–60 litų per mėnesį mokėjusiai kaunietei pirmą mėnesį po bendrijos įsikūrimo teko pakloti 120 litų. Vėliau mokesčiai šiek tiek sumažėjo, bet vis tiek išliko gerokai didesni nei anksčiau.

"Pirmininkas užsiprašė didelės algos ir prisamdė neaiškių darbuotojų. Inicijavau gyventojų susirinkimą, bet nieko pakeisti nepavyko. Tai dabar ir kenčiam", – guodėsi moteris.

Namo gyventojų išlaidos padidėjo, nes, įkūrus bendriją, tenka mokėti algą ne tik namo priežiūra besirūpinantiems specialistams bet ir pirmininkui bei buhalterei. Skirtingai nuo administruojančių bendrovių, kurių renkamų mokesčių dydžius nustato savivaldybė, bendrijos samdomiems žmonėms nustatomų atlyginimų niekas nereguliuoja.

Savivaldybė turi teisę ir prievolę kontroliuoti jos pačių paskirtų daugiabučių namų administratorių darbą. Savivaldybė administratoriui gali skirti baudą ar net apskritai su juo nutraukti sutartį, o netolimoje ateityje priežiūrą ir sankcijas ketinama dar griežtinti.

Tačiau savivaldybės tarnautojai neturi jokių teisių kištis į bendrijų reikalus ir joms nurodinėti, kaip tvarkytis. Todėl bendrijas sukūrę ir jomis nusivylę gyventojai jaučiasi palikti likimo valiai.

Gali pasamdyti nemokšas

Nusivilti tenka ir toms bendrijoms, kurios, mėgindamos pasilengvinti atsakomybės naštą, į pagalbą pasitelkia už minimalius įkainius administravimo paslaugas siūlančias įmones. Pasak specialistų, tokios įmonės dažnai turi tik tokia veikla užsiimti leidžiančius atestatus, bet neturi kvalifikuotų specialistų. Nuo tokių šarlatanų apsisaugoti gali tik pačios bendrijos, nes tokių neaiškių bendrovių veiklos savivaldybė nekontroliuoja.

"Bendrija pati nesugeba prižiūrėti turto, todėl samdosi administratorius, kurie gali būti nemokšos arba paprasčiausi apsišaukėliai, kuriems patikimas milijoninės vertės turtas. Yra daug labai skaudžių pavyzdžių", – pasakojo Respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų (RBVPR) prezidentas Juozas Antanaitis.

Nepagalvoja apie atsakomybę

Kasmet Kauno mieste įregistruojama dešimtys naujų bendrijų, o pastaruoju metu ypatingai išpopuliarėjo jungtinės veiklos sutartys.

Namo gyventojų siekis patiems prižiūrėti savo valdą yra suprantamas, tačiau pastebima, kad bandę žūtbūt pabėgti nuo jiems priskirto administratoriaus, butų savininkai nepagalvoja apie jų pečius užgulsiančią atsakomybę.

"Yra labai gerų pavyzdžių, bet neretai daugiabučių namų gyventojai bendriją kuria tik tam, kad pagaliau niekam nereiktų mokėti už priežiūrą. Naujų sutarčių nesudaro ir po to skundžiasi, kad pas juos neskuba avarinės tarnybos. Negalvoja, kas atsakys, kai nuo stogo atplėštas skardos gabalas nukris ant mašinos, nepagalvoja, kas rūpinsis vamzdynų, elektros tinklų ir kitų bendrų sistemų priežiūra", – pasakojo Kauno miesto savivaldybės Gyvenamojo fondo administravimo skyriaus Administravimo poskyrio vedėjas Algimantas Andriulevičius.

Ypatingai apie užgulsiančią atsakomybę turėtų pagalvoti senesnės statybos namų gyventojai. Ypač daug avarinės būklės namų yra Kauno centre ir Senamiestyje. Pavyzdžiui, pavasarį nukrito betono luitas nuo balkono Laisvės alėjoje. Jį sutvarkė priskirtas namo administratorius. Namo gyventojai ketina kurti bendriją. Kitą kartą nutikus panašiam įvykiui, patys gyventojai turėtų ne tik balkoną atstatyti savo jėgomis, bet ir prisiimti atsakomybę, jei krisdamas betonas sužalotų žmogų ar apgadintų svetimą turtą.

Gardus kąsnelis sukčiams

RBVPR ėmėsi žygių keisti teisminius aktus. Siekiama, kad visų administratorių veikla būtų drausta, jie privalėtų nuolat kelti kvalifikaciją ir būtinai priklausytų kuriai nors asociacijai. Pavyzdžiui, visi RBVPR nariai privalo laikyti etikos kodekso, o pastebėjus šiurkščių veiklos pažeidimų, kodeksui nusižengę administratoriai gali būti baudžiami.

RBVPR skuba, kol visu pajėgumu neįsisuko daugiabučių namų modernizavimas. Baiminamasi, kad modernizuoti reikalingų lėšų nepradėtų rinkti kompetencijos stokojančios namų administravimo bendrovės.

"Dabar tas pats Henrikas Daktaras gali įkurti bendrovę, įkalbėti kelias bendrijas modernizuoti namus ir niekas negali garantuoti, kad jis su tais milijonais niekur nedings", – perspėjo J.Antanaitis.

Pažymima, kad bendrijos kūrimas gali būti sėkmingas tik tuo atveju, jei gyventojai pasiryžę skirti labai daug laiko bendriems namo reikalams ir budriai stebi bendrijos įgaliotinius, kurie disponuoja bendrais pinigais, sudaro sutartis.

"Reikia ne tik rimtai apskaičiuoti, ar tai apsimoka finansiškai, bet ir atsakingai pasirašyti sutartis", – sakė savivaldybės Gyvenamojo fondo administravimo skyriaus vedėjas Domas Žiogas.