Šiemet Kauno kaštonai rudens atspalvį įgavo gerokai anksčiau nei tikėtasi, taip mums primindami legendinės grupės "Poliarizuoti stiklai" dainą "Ruduo". Tačiau dėl miesto medžius užpuolusių keršakandžių parudavę lapai pradėjo kristi dar prieš ateinant lietingam metų laikui. Ar toks scenarijus kartosis ir kitąmet?

Aplinkos ministerijos atstovai teigia rekomendavę imtis atitinkamų lapų naikinimo priemonių ir tokiu būdu pabandyti kovoti su keršakandėmis. Anot ministerijos Biologinės įvairovės skyriaus vedėjo Selemono Paltanavičiaus, Kauno miestas turi pats apsispręsti, kaip rūpintis savo medžiais.

"Mes raginame visas savivaldybes nukritusius lapus išvežti į katilines ir ten sudeginti. Tokios priemonės turi būti vykdomos visur, o ne tik atskirose gatvėse, nes kenkėjai gali pasiekti ir aplinkinius medžius", – sakė S.Paltanavičius.

Anot aplinkosaugininko, daugelis teigia, kad galima naudoti chemines naikinimo priemones, tačiau mieste jas naudoti yra uždrausta, tai būtų sunku atlikti ir techniškai.

Žinomas gamtininkas pabrėžė, kad kaštonus užpuolė ne liga. "Tai lapų kenkėjai – keršosios kaštoninės kandys. Lapus graužia kandžių lervutės. Taip pažeisti lapai jau vasaros pabaigoje pradeda ruduoti, nebekvėpuoja ir nebegarina vandens", – sakė specialistas. Ligotus lapus taip pat galima užpilti kalkėmis, kad suirtų ir nesidaugintų lervutės.

Kauno miesto valymo skyriaus viršininkas Darius Visockis dienraščiui sakė, kad nurodymų, jog reikia deginti surinktus miesto kaštonų lapus ar kažkaip kitaip, išskirtinai juos tvarkyti, negauta.

"Šios ligos išnaikinti neįmanoma, mes lapų nedeginame, nesame gavę tokių nurodymų", – sakė jis ir pabrėžė, kad šiemet kauniečiai pradėjo žymiai anksčiau spręsti šią problemą, nes liga yra suaktyvėjusi. "Lapus tvarkome kaip visada – kompostuojame", – teigė D.Visockis.

Pasak miesto želdinius prižiūrinčios bendrovės "Irgita" direktoriaus Roberto Mačiulio, keršakandės kaštonus puola jau ne pirmą dešimtmetį. "Kaštonai nėra mūsų kraštų medžiai. Jis yra kilęs iš Indijos, todėl, keičiantis Lietuvos klimatui, ne vietos augalai nukenčia. Mažėja jų atsparumas ligoms, todėl jie tampa pažeidžiami virusinių infekcijų ir kitų ligų", – aiškino R.Mačiulis.