Vienus metus pažymėjusios eksperimentinių projektų erdvės veiklas pokalbyje reziumuoja V. ir R.Stepanovaitės.

– Praėjusiais metais "Kabinete" įvyko per 40 įvairių renginių: parodų, diskusijų, mokymų ir kt. Ką išskirtumėte iš bendro jų konteksto?

Vaida Stepanovaitė (V.S.): Vienintelę parodą iš 2016-aisiais vykusių "Kabinete" įvardyti kaip labiausiai įsiminusią sunku. Išskirtume antrąją praėjusių metų parodą "Sobretudo", kuri buvo kuriama eksponuojant Vilniaus dailės akademijos skulptūros katedros studentų kūrinius. Įdomu ir džiugu stebėti, kaip, praėjus vieniems metams po erdvėje rengtos ekspozicijos, viena iš joje dalyvavusių menininkių surengė personalinę parodą Šiuolaikinio meno centre Vilniuje ir buvo apdovanota "JCDecaux" premija. Stebime, kaip auga mūsų erdvėje pristatyti kūrėjai ir džiaugiamės jų darbus matydamos profesionalaus meno erdvėse.

Rūta Stepanovaitė (R.S.): "Kabinetas" išsiskiria tuo, jog turi savo kuratorinę liniją. Dirbame ne tik su menininkais priimdamos juos į savo erdvę ir pristatydamos jų kūrybą. 2016-aisiais buvo surengtos trys Vaidos kuruotos parodos Kaune, "Kabinete" (Eglės Grėbliauskaitės "I I"; Monikos Janulevičiūtės, Gedvilės Tamošiūnaitės, Sen, Phillipe Gerlach grupinė paroda "Losing Distance"; Justinos Nekrašaitės "Oranžinė yra karšta…"), ir viena Vilniuje (paroda "Laikina kolekcija", įgyendinta "Kultūros nakties" metu, bendradarbiaujant su "Studium P").

– Peržvelgiant visus vykusius projektus ir renginius, išryškėja juos vienijančios temos.

V.S.: Pirmojo mūsų pusmečio veiklos tema buvo procesualumas, kuria tyrėme įvairiausius būdus, ieškodamos atsakymo į klausimą, kas gali būti procesas. Kai kurioms erdvėje pristatytoms parodoms nekėlėme visiško užbaigtumo sąlygos, jos tarpo nuolatiniame vyksme.

Antrąjį pusmetį skyrėme atstumo temai nagrinėti. Šiuo laikotarpiu "Kabinete" buvo surengtos kelios lietuvių, išvykusių gyventi į užsienio valstybes, parodos. Iki pasirodymo mūsų erdvėje šie autoriai Lietuvoje nebuvo pristatę savo kūrybos. Tema buvo atskleista nagrinėjant atstumą, kurį sukelia technologijos.

Atstumo temos kontekste išskirtume Evelinos Šimkutės parodą "Objektai", kuri tapo platesnės veiklos rezultatu. Ekspozicija aprėpė platų kontekstą, idėjas, eksploatuotas Lietuvos meno lauke, Kauno lauke. Sykiu, E.Šimkutės projektas, kūręs įvairius aktualius dalykus, transformavosi į personalinę parodą, rezidencijos parodas, diskusijas, kuriose kalbėta apie skulptūrą, objektą ir atmintį, kultūros decentralizaciją. Visi šie renginiai rėmėsi miegamojo rajono, idėjinio ir fizinio nuotolio tyrimais.

– Erdvė veikia vos metus, tačiau ja menininkai domisi itin aktyviai. Kokiu būdu jiems yra pasiekiama jūsų erdvė? Galbūt pačios dažniau kreipiatės į juos, pristatydamos savo erdvę ir kviesdamos joje vystyti dar niekur kitur nerodytą kūrybą ?

V.S.: Įkūrusios "Kabinetą", kviesdamos menininkus daugiau iniciatyvos rodėme mes, o dabar – patys kūrėjai aktyviai teikia paraiškas. Tai pagrindžia projektų erdvėje vyraujantį renginių intensyvumą: mes siekiame patenkinti ir paraiškas teikiančių menininkų poreikius, ir įgyvendinti savo planus. Dėl šios priežasties renginiai greitai keičia vienas kitą.

R.S.: Pirmaisiais metais koncentravomės į eksperimentus, nebūtinai į baigtines kūrybos stadijas, kartais rodydamos jos ištraukas, todėl suprantama, jog tai nebuvo parodos, planuotos metus ar daugiau, kurioms pristatyti reikia mėnesio laikotarpio. Rodėme eksperimentines kūrybinių projektų stadijas, kurioms pristatyti visiškai pakanka savaitės ar dviejų.

– Jūsų erdvė bendrame Kauno ekspozicinių erdvių kontekste išsiskiria ne tik pristatydama išskirtinius, jaunus kūrėjus, tačiau kitoks jos veikimo modelis, vertybės.

R.S.: "Kabineto" erdvė nedidelė, todėl joje galime individualiai dirbti su auditorija. Tai, ką eksponuojame erdvėje, galime pristatyti kiekvienam žiūrovui, užmegzdamos artimą kontaktą.

V.S.: Instituciniam galerijų modeliui šiek tiek oponuojame, atsisakydamos įprastinių ritualų, būdingų kitoms parodų erdvėms. Siekiame būti erdve, kurioje vyksta įvairūs įvykiai, kurioje užėjęs kelis kartus per mėnesį žiūrovas gali pamatyti vis kažką kitą. Norisi parodyti daug, įvairiai, tačiau stengiantis nepamesti kokybės.

R.S.: Kurdamos "Kabinetą" svarstėme apie galimybę savo veiklą vystyti Vilniuje, rinkomės tarp dviejų didžiųjų miestų. Tačiau pasitikėjome savo nuojauta, kad turime ką parodyti Kaunui. Kadangi mūsų veikla yra paremta edukacija, siekiame rodyti procesus, kurie yra mažiau pažįstami esamoje aplinkoje. Per šiuos procesus išryškėja edukatyvusis momentas.

V.S.: Erdvėje pristatomų meninių raiškų modeliai kiek kitokie nei įprastai matomi Kaune. Nesame institucinė galerija, todėl ne tik menininkai derinasi prie erdvės, tačiau ir erdvė prisiderina prie jų. Menininkai mūsų erdvę mato kaip galimybę skleisti savo idėjas, jas vystyti.

– Pabrėžiate edukacijos svarbą ir reikšmę jūsų veikloje. Kas ją sudaro?

R.S.: Su studentais ir moksleiviais dirbame dvejopai: viena kryptis – darbas universitetinės praktikos metu, kita – savanorystės veiklos. Šios dvi kryptys per "Kabineto" gyvavimo metus susijungė į bendrą branduolį, kuris vadinamas "K/Community" – bendruomenė, vienijanti "Kabineto" praktikantus ir savanorius bei inicijuojanti nekomercines veiklas, susijusias su edukacija. Kita kryptis, kuria dirbame su moksleiviais ir studentais, – edukacinės programos. Gruodžio mėnesį startavo edukacinė programa "Parodos anatomija" apie šiuolaikinį meną, skirta moksleiviams. Jos siekis mokiniams padėti rasti įrankius, padedančius suvokti šiuolaikinį meną. Šią programą ruošėme kartu su praktikantų ir savanorių komanda. Trečia edukacinių veiklų kryptis – mokymai, kurie vyko pirmojoje 2016 m. dalyje, skirti jauniems kultūros ir meno vadybininkams. "Kabinete" nėra veiklos, kuri nesiremtų edukacija.

Netgi papildomi renginiai, kurie vyksta erdvėje, tokie kaip "Kino ekscesai", prisideda prie visuomenės edukacijos. Jų metu mes ne tik žiūrime kiną. Kiekvienas filmas yra pristatomas, nusakomas jo kontekstas, publika supažindinama su eksperimentinio kino istorija.

Kiekvieną "Kabineto" veiksmą, tarp jų – ir parodas, lydi paaiškinimas ir skatinimas ieškoti toliau, per diskusijas su savo srities žinovais, susitikimus su autoriais. Tikime, jog neužtenka vien išeksponuoti parodą – reikia pažvelgti į pristatomas idėjas plačiau, paskatinti auditorijos įsitraukimą per dalyvavimą.

– Jums svarbus ir bendradarbiavimo siekis. Kokius jungtinius projektus įgyvendinote per praėjusius metus?

V.S.: Norime veikti atvirai. Bendradarbiavimas mums labai svarbus. Jo rezultatas – projektas "Gallery Weekend Kaunas", kurio metu susijungė trys šiuolaikinio meno ekspozicinės erdvės. Dar vienas bendradarbiavimo pavyzdys – dabar "Kabinete" vykstanti tarptautinė šiuolaikinės skulptūros paroda "Mind the Object". Tai jau antroji POST galerijos kuruota paroda mūsų erdvėje.

Nesinori vadovautis taisyklėmis ar pabodusiais socialiniais ritualais (ilgos parodos atidarymo kalbos irk t.). Siekiame likti atviros, aplink save burti bendruomenę, kuri taip pat būtų atvira.

– Viešos diskusijos yra neatsiejama jūsų vykdomos veiklos sudedamoji, o gausiai susirenkanti auditorija įrodo jų reikalingumą.

R.S.: Dauguma lankytojų, aplankančių mūsų erdvę, pirmą kartą susiduria su šiuolaikiniu menu, ateina čia nieko nežinodami. Mūsų pritraukiama publika smalsi, atvira. Todėl diskusijų reikalingumą ir vertę įrodo jose dalyvaujančių žmonių skaičius. Temos, kurias aptariame, nėra kasdienės, lengvai suvokiamos plačiajai publikai.

Dauguma lankytojų, aplankančių mūsų erdvę, pirmą kartą susiduria su šiuolaikiniu menu, ateina čia nieko nežinodami.

V.S.: Žiūrovai aktyviai klausia kalbėtojų, dalijasi savo patirtimi, noriai bendrauja su menininkais.

– Kokias temas, kokius renginius esate suplanavusios antriesiems "Kabineto" metams?

R.S.: Didžiausia renginių ir projektų koncentracija kol kas yra numatyta pirmoje metų pusėje iki vasaros sezono pradžios. Planuojamos kūrėjų iš užsienio parodos.

V.S.: Praėjusiais metais taip pat kvietėme užsienio menininkus, kurie dalyvavo grupinėse parodose. 2017-aisiais į erdvę atvyks du menininkai su solo projektais, kurie bus įgyvendinti specialiai "Kabinetui". Numatoma jauno menininko iš Danijos, dirbančio su objekto menu, paroda, taip pat menininkės iš Izraelio, gyvenančios Berlyne, kurią norėjome pasikviesti trejus metus, projektas. Šie du menininkai į Lietuvą atvyksta pirmą kartą. Mūsų erdvė tampa bendradarbiavimo galimybe menininkui iš užsienio užmegzti ryšius su Lietuvoje dirbančiais kuratoriais, galerijomis, publika.

Naujųjų metų pirmojo pusmečio kuratorinė tema – "Tarpinės struktūros".

– Reziumuojant 2016-ųjų veiklą, kokį norą sugalvojote Naujųjų metų naktį?

V.S.: Siekiame daugiau bendradarbiauti su kuratoriais. Norime, kad daugiau jų ateitų iš išorės, nebijotų su mumis bendradarbiauti, kadangi "Kabinete" nevyksta uždari, laiko prasme griežtai apribojami procesai, nesame institucija.

Mokomės kas dieną: kur judėti, kaip judėti, o noras daryti vis geriau veda į priekį.