Per dvejus metus nuo COVID-19 nukentėjusiems ūkininkams suteikta beveik 157 mln. eurų lengvatinių paskolų, pranešė Žemės ūkio paskolų garantijų fondas.
Jau nuo liepos 4 d. ūkininkai galės matyti naujosios automatinės laukų nuolatinio stebėjimo sistemos (ALNSIS) informaciją – palydovinius žemės plotų duomenis. Tai leis jiems reguliariai stebėti savo laukų būklę ir laiku ištaisyti neatitikimus, o kartu ir suteiks galimybių daugiau paramos skirti tikriesiems ūkininkams.
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sako skeptiškai vertinantis opozicijos raginimus maisto produktams pritaikyti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą, kadangi tokio sumažinimo naudos ūkininkai, jo vertinimu, praktiškai nepajustų.
Vagojamoms bulvėms drėgmės kol kas užtenka, tačiau jei ims stigti kritulių ir prasidės sausra, ūkininkui Algimantui augalus reikės laistyti, pranešama LNK reportaže.
Pirmosios lietuviškos braškės, tiesa, veikiausiai augintos šiltnamiuose, pirkėjus itin nustebino. Ūkininkai už kilogramą prašė net 10–12 eurų. Pasirodė skelbimų, kad jau esą prekiaujama laukuose skintomis braškėmis, tačiau Klaipėdos apylinkių braškių augintojai stebisi, ar tai tiesa, nes pajūryje braškės dar tik žydi.
Seime kitą savaitę planuojant interpeliaciją žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui, Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga (LJŪJS) laikosi pozicijos, kad ministras turi likti poste. Sąjungos kreipimęsi pažymima, kad K. Navicką nušalinti siekiama būtent tuo metu, kai Lietuvoje diskutuojama dėl ateinančių ketverių metų žemės ūkio politikos, spaudžiant stambiesiems ūkininkams.
Ūkininkai, įvykdę įsipareigojimus pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklą „Tarpinių pasėlių auginimas ariamojoje žemėje“, kitą savaitę, pirmadienį, sulauks kompensacinių išmokų, praneša Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA).
Pavasario žalumynais turguje prekiaujantys ūkininkai neslėpė, kad kai kurių daržovių kainos didesnės nei pernai, bet, anot jų, pirkėjų tai negąsdina – daugelis nori sveiko maisto.
Per pastaruosius 20 metų Lietuvos kaimas itin pasikeitė. Nyko smulkūs ūkeliai, daugėjo stambių ūkių. Tačiau laikomų gyvulių (kiaulių, karvių) skaičius krito perpus. Ir tai neesminiai pokyčiai, palyginti su tuo, kas ūkininkų laukia. „Žemės ūkis privalės keistis, modernėti ir pereiti prie tvarios veiklos“, – primena ekonomistai.
Žemės ūkio paskolų garantijų fondas pradeda teikti lengvatines iki 1 mln. eurų paskolas žemės ūkio ir žuvininkystės ūkiams, patyrusiems sunkumų dėl koronaviruso pandemijos. Tam papildomai skirta 25 mln. eurų.